Penkta diena

Poilsio ir remonto diena. „Žmogus prie technikos“ tikrai buvo geras ir nuoširdus žmogus vardu Vasylijus. Jis duoda mums savo visa(“Hata“) namą su dujiniu šildimu. Visi puolam džiovintis savo šlapius rūbus ir batus, vos užteko radiatorių.

Vasilijus per diena sulakstė iki Lvovo, kuris randasi už 190 km ,kad suvirintu sulūžusia duraliuminę detale . Per diena Arturas palygina dėžes, plastmases ir viska ką gali savo „Kawasakiui“. Ir stebuklas, vakarop raudonasis žirgas ant ratu ir pasiruosiąs žygiui. Žinoma vakare soti vakarienė, vienas kitas gramelis degtinytes ir miegutis šiltose ir sausuose lovose.

Dekui uz isamu aprasyma,lb idomu (y)

Šešta diena

Startuojam iš Vasylioko su nuotaika, nuotrauka atminčiai ir lekiam toliau per kaimus ,purvynus ir kalnus .Kaip nekeista rytą nelyjo.

Deja nelaimes persekioja mus toliau „Yamahos“ komandos narys Alvydelis vėl ridenasi nuo kalno. Ši karta smūgis buvo didesnis (kaip paaiškėjo vėliau lūžo 4 šonkauliai ir krutinkaulis) . Alvydelis priima sprendimą važiuoti toliau. Pradėjus važiuoti dėmesio paprašo „Kawasaki“ komandos narys Tomas jis prapjauna padanga. Vėl priverstiniai pietus ir sunkus padangos numontavimas nuo lieto disko.

Po pietų ir padangos remonto lekiam toliau i kalną link karines bazes . Ant kalno sukiojamės ilgai ir nuobodžiai , nes pasiklystam. Pagaliau išvažiavę į asfaltą nusprendžiam pavažiuoti juo link „Skole“ miestelio. Į miesteli nusprendžiam įvažiuoti švarus todėl stojam apsiplauti motociklu upėje ir čia Arturelis paskandina šalmą su pritvirtinta kamera ir su visais užfiksuotais vaizdais.Šalmą šiaip ne taip pagaunam upėje ,bet kameros ant jo nebėra, Pasiekę miesteli apsiperkame ir važiuojam aplankyti garsiojo krioklio.Paskui dar užsukama pas vietinės reikšmės liaudies meistrelį-nestandartinių bičių avilių meistrą.

Dairomės nakvynes , nusprendžiam apsistoti pionieriu stovykloje nes ir vėl sėkmingai puse dienos lyja .

Uz 75 grivnas (8 eurus) gauname visa namuką su lovomis ir patalyne.

Pirma diena kuri buvo produktyviausia- nuvažiavome apie 70 mylių.

Septinta diena

Na ką gi iš ryto toliau sėkmingai lyja . Pajudam pagal maršrutą ir aplankom „Dobuševo kamni“ čia natūraliu būdu atsiradę uolos, kuriose šiek tiek pasidarbavo žmogus.







Iki pietų judam pakankamai sėkmingai. Maršrutas nuvedė į pakankamai aukštą kalniuką ir štai vėl atsinaujina raudono „Kawasakio“ bėda: lūžta ta pati virinta detale. Savijauta lyg iš po šalto dušo.



Vėl lekiam atgal i kaimą randam nauja vyruką mokyklos direktores vyra vardu Tolikas. Kadangi buvo penktadienis ir jau po pietų Tolikas įsisodina Arturą į savo BMW ir važiuoja virinti dar karta ta pačia detale. Tik šį kartą reikia važiuoti virinti palyginus su pirmu kartu visai netoli ,tik 30 km.

Besileidžiant nuo kalno Alvydelis vėl gauna smūgi i krūtinės ir šonkauliu plotą . Todėl jis vis dėlto apsisprendžia palikti Karpatus ir važiuoti namo. „Yamahos „ komandos gretos išretėja.Alvydui organizuojamas transportas iki Lenkų sienos kur stovi jo BMW.

Su gausiu vietiniu palaikymu palydim Alvydeli namo.

Diena pastoviai palinoja ,bet nesmarkiai.Mobilaus ryšio kaip visuomet nėra.

Tolikas sėkmingai suorganizuoja raudonojo „Kawasakio“ detalės suvirinamą .Dar papildomai dedame du duslintuvo chamutus dėl stiprumo. Todėl vakare raudonasis žirgas kaip trečia karta gimęs vėl stovi ant ratu. Nakvoti liekame mokykloj išsikūrename koklini pečiu uždžiaunam rūbus ir vėl sočiai vakarieniaujame su vietiniais pagalbininkais .







Sutarėm keltis 6 ryto, kad sekančia diena bent kiek pasivytume maršrutą.

Aštunta diena

6 ryto kaip ir sutarta kylam , dangus atrodo gražus ir saulėtas. Susimetam daiktus, papusryčiaujam ir šokam ant žirgu. Deja ir vėl nusisuka fortūna nuo „Kawasakio“ komandos, nuvažiavus lygiai kilometrą nuo nakvynes vietos Tomošėlis kabina akmenį ir pasekmes pakankamai skaudžios: kairės pusės priekine rato guoliavietė trūksta(stupica) , šakė ir traukė sulenkta.







Vėl šaltas dušas . Ir vėl prasideda vargai.Bet lietuviško sumanumo ir mūsų išradingumo dėka sugrįžus pas Toliką pasidarome reikalinga detale. Ir šiek tiek klišu ratu, bet vis dėlto pastatom Tomošėlio žirgą ant ratu.Remontas trūko 6 val.

Pajudėjus iš kaimuko pirma karta kokias dvi valanda važiuojam be sustojimo , kol vėl prireikia dėmesio „Kawasakio“ žirgams darome ratu suvedimą. Septintos dienos popietėje atsiranda šiokia tokia įtampa tarp „Kawasaki“ ir Yamahos“ komandų, bet važiavimui ji netrukdo. Nustatyto maršruto kaip ir laikomės ,važiuojame pagal medkirčiu geležinkelio bėgius tarp dviejų kalnu masyvo. Aišku toliau šiek tiek sėkmingai lyja.Bet visumoje labai daug vandens.



Tenka persikelti per labai sraunia upe.Arturas per ''babune'' laimingai peršoko ,bet daugiau niekas nerizikavo.O paskui permesdavom lebiotkę ir iš ano kranto traukdavome ,kad nenuplugdytu upė mocų.







Ramui net teko įsimaudyti šaltame vandenyje, pirma karta net ir jo labai „šustri“ neperšlampami batai buvo šlapi. Persikėlus per upe didinam tempą ir padidintų tempu varome į prieki.Ir vakare apsistojame viešbutyje. Taip galima sakyti ,kad šiandien tik puse dienos lijo lietus.Kol „Yamaha“ komandos nariai ilsisi ir maudosi saunoje, deja „Kawasakiai“ ir toliau reikalauja išskirtinio dėmesio ir šiokios tokios technines pagalbos. Kaime su Tomu tiesiname šakės rėmą ,kad ratas nestovėtu kreivai.Pavyksta palyginus neblogai. Šiandiena labai pavargau.

matau, kad ka tikrai reikia pasiimti tai gera kompaktiska svarke

Devinta diena

Atsikeliam su nuotaika 8 ryto pavalgom pusritėlius ir šokam ant žirgu . Rytas labai gražus, saulė šviečia.Turėtu būti graži diena ,bent jau iš ryto taip atrodo.Įšvažiuojam gerai nusiteike.Atsiveria gražus kalnu peizažas .

Technika dirba sklandžiai, lekiam su vėjeliu. Tik siek tiek ima nerimas nes pas visus nelikę kuro atsargu. Aplankom ežeriuką esant kilometro aukštyje.









Toliau lekiam per „Zakarpatijos“ kaimukus užsukam i kolonėle pasipildom kuro atsargas. Bepilant kurą paaiskėja , kad vienam mėlynam „Yamahos“ žirgui reikia užklijuoti atsiradusią granatos gumos skylute, žinoma raudonas „Kawasaki“ žirgas irgi nusprendžia padaryti ta pati. Po smulkaus kosmetinio remonto lekiam toliau. Bekylant i rimta kalniuką vėl „Kawasaki „ komandoje avarija Tomošėlis verčiasi su savo žirgeliu nuo kalno šlaito, bet ačiū dievui viskas sėkmingai ir laimingai. Atsikvėpę kylam toliau išmaltais Kirovų grioviais.Tiesiog labai gilios miškovežio vėžės , o svarbiausia ,kad jos kyla į kalną.

Žinoma „Yamahos“ komanda irgi neatsiliko Ramas prakirto savo žirgelio ratuką, tad teko klijuoti padanga.Montuojam ir vėl važiuojam.



Pirma diena kai šviečia saulė, bet į vakaro puse vis tiek pradeda lyti lietus ,bet trumpai.Bandome užvažiuoti ant kalno viršaus ,bet nesėkmingai.

Po visu kliučiu ruožo nusileidžiam nuo kalno upeliu lekiam toliau per kaimus, pasiklausiam pas vietinius ,randam kėliuką per mišką ir 8 dienos vakare užkylam i normalu „Karpatu“ kalną kur jau 1,3 km aukštyje nebelieka medžiu, o vaizdas atsiveria fantastiškas.









Pasistatome 1,5 km aukštyje palapines ir daromės sočią vakarienę.Labai gražus vakaras,groja muzikėlė ir gamtovaizdis įspūdingas.Aplink vien kalnų viršūnės, Labai gražu.Vertėjo tiek vargti,kad pajustum tą malonumo jausmą būdamas ant kalno viršaus su ATV. Po vakarienės užeina lietus su ledukais,nes aukštai randamės.Keisčiausia,kad niekas nebereguoja į lietų.Atrodo ,kad taip ir turi būti. Šiandien pravažiavom 55 mylias.Rytdienai kalnų viršūnėmis turėsime 28 km trasos.Turėtu būti įspūdinga diena.

Dešimta diena

Iš ryto atsikeliam šviečia saulute nors naktį šiek tiek ir vėl sėkmingai lijo. Vėl lekiam kalnų viršūnėmis. Nusileidus nuo kalno vėl „Yamahos“ komandoje padangos remontas . Ramas prakerta padangą.Šiandien padangų badymo ir tvarkymo diena.









Susiremontavę toliau važiuojam . Išvažiuojam i kažkokį tai didesni miesteli todėl nusprendžiam suvalgyti pietus vietiniame restorane.

Papietavę užsipilam kuro ir vėl kylam i kalno viršūne. Užkilę pavažiavę kokia 10 km vėl supratom, kad važiuojam ne i ta puse . Grįžtam ir pasukam kitur. Pataikom ir važiuojam vėl kalnu viršūnėm.





Pavažiavus viršūnem leidžiamės pakankamai stačiu šlaitu žemyn. „Yamahos“ mėlynas žirgelis vėl su kiaura padanga. Valandžiukė remonto ir lekiam toliau. Kaip tyčia vėl nepataikom i maršrutą todėl sukamės ir lekiam i priešinga puse. Pavažiavę kelis kilometrus nusprendėme pabandyti užsikelti į kalną Kirovo vėžomis. Pataikome į labai baisų keliuką ir bandome pasikelti į kalną,bet nesėkmingai.Pragaišta labai daug brangaus laiko.

Po dviejų sunkiu kilimo valandų paaiškėjo, kad atsiduriame aklavietėje. Iš „Kawasakio“ komandos Tomošėlio pirma karta buvo girdima tiek daug keiksmažodžiu ir užsiknisimo nuotaiku. „Yamahoms“ turbūt dėl to , kad jos lengvesnės sekėsi geriau. Nieko kito nelikus kaip tik apsisukti ir grįžti atgal žemyn. Besileidžiant žalias „Yamahos žirgelis vertėsi ant šono ir iškrito iš Kirovo vėžiu. Viskas baigėsi laimingai tik šiek tiek buvo aplaužytos daiktadėžės.

Pagaliau atvažiavom vėl i kažkokį kaimą supratome, kad visa diena sukiojomės aplink viena kalną ir niekur toli nenuvažiavom. Laimei sutikome žmogų , kuris nurodė kita kelia kaip mums užvažiuoti i kalnu viršūnes. Lėkėme įspūdingu tempu turbūt norėjome atsigriebti už visa diena ir pagaliau užkilome vėl ant kalno.



Pakylame i Karpatų nacionalinio parko dalį kurį sudaro 28 kalnų viršūnės.Jos visos esančios virš 1,5 km aukščio.Pirmoji mūsų įveikta viršūnė -Tepla

kurios aukštis yra 1635 m.važiuojame kalnų viršūnėmis ,užeina debesys ir vėl praskaidrėja.Ant šiaurinio Teplos šlaito randame sniego.Darome nuotraukas ir filmuojamės.Dar truputėlį važiuojame į priekį ir ieškome nakvynei vietos.Esame optimistai ir bandome rasti vietą kur būtų galima užsikurti laužą.Tačiau tai tampa neimanoma, nes malkų visiškai nėra.Kadangi greitai temo ieškojom užuovėjos ant kalno.Apsistojome rade tik užuovėja.Nors ir ji atrodo simbolinė. Radom visai nebloga viečikę šalia sniego ir apsistojome.





Ekstremaliomis sąlygomis pavakarieniaujame,sulendam į palapines su karštos arbatos puodeliais.Šalta ,oro temperatūra kokie pėnki laipsniai šilumos.Naktis buvo žiauriai žvarbi, vėjuota ir lietinga. Moteriškės daržine atrodė tada kaip viešbutis. Šiandien pravažiavom 60 mylių.Rytoj tikimės gero oro ,nes mūsų laukia 40 km.puikių vaizdų ir tikro offraudo kalnų viršūnėmis.

Vienuolikta diena.

Nakti lyjo ir pūtė labai stiprus vėjas,atrodė ,kad nuneš palapines

Atsikeliam ant kalno , greitai susipakuojam, net nevalgom pusryčiu. Visas maršrutas debesyse. Adrenalino gavome visi , nes kažkur keliukas vedė tarp dviejų skardžiu. Todėl menkiausia klaida galėjo baigtis tragiškai. Kulminacija pasiekėme užvažiavę į 1,83 km aukštį . Buvo žiauriai šalta ir matomumas maximum 10 metru i prieki.







Nuo tokio aukščio leidomės su nerimu , nes visa laika buvome debesyse ir nelabai matėme, kur važiuoti ,o ir stovintys aplink kryžiai neteikė pasitikėjimo. Nusileidus žemiau pasirodo vaizdai,labai gražu.Pagaliau nusileidome i miesteli, prisipylėme bendzino ir suvalgėme vėlyvus pusryčius. Paskui priėmėm sprendimą kirsti Ukrainos – Rumunijos siena.

Pavažiavę apie 50 km asfaltu atsiduriame muitinėje. Žinoma iškilo problemų nes mes buvom pažeidę tranzito įstatymą kirsti Ukraina per 3 dienas.









Pailsėję Ukrainiečiu muitinėje apie valanda buvom mandagiai paprašyti duoti pinigu ant kavos. Šia procedūra subtiliai sutvarkė Ramas davė muitininkui 50 euru ir buvom išleisti be problemų iš Ukrainos. Rumunai buvo pakankamai abejingi mums tad įvažiavome i Europos sąjunga be problemų.

Rumunijoje nusprendėme pasukti i artimiausius kalnus ir apsistoti nakvynei anksčiau. Prie upelio įsikuriame stovyklavietę,išsiplauname drabužiusir ruošiamės vakarienei ir sprendžiame mūsų tolimesnį maršrutą rytdienai.Pravažiavom 58 mylias.

seip knygu neskaitau, bet tavo Arturka sita pasakojina skaitau ir norisi dar dar daugiau (+) laukiame tesinio (8-) aisq dar smagiau butu kada pakatuskei prie lauzo kad papasakotum daugiau